Sraigtiniai poliai – ekonomiškas pamatų įrengimo būdas

Ką turėtume žinoti apie sraigtinius polius? Tai Lietuvoje ir visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis, ekonomiškas pamatų įrengimo būdas. Tiesa, apipintas mitais ir abejonėmis apie jų patikimumą ir ilgaamžiškumą. Tačiau pažvelgus į technologiją ir objektyviai įvertinus montavimo aplinkybes, tai neabejotinai modernus, našus ir tvirtas sprendimas. Nors daugiabučių namų statyboms šis pamatų įrengimo sprendimas nepritaikomas, tačiau mažosios architektūros statiniams – pats geriausias. Jis taikomas tokiems statiniams kaip kaip terasos, sandėliukai, stoginės, karkasiniai ar rąstiniai nameliai, tvoros ir panašiai. Taip pat, sraigtinius polius dažnai renkamasi įrengiant pamatus vandenyje lieptams, prieplaukoms, tilteliams.

Šis pamatų įrengimo būdas dėmesį traukia savo efektyvumu – montuojant sraigtinius polius, nereikia kasti žemės, darbas vyksta žymiai greičiau. O įrengus pamatus nereikia sukti galvos dėl aplinkos tvarkymo – įsukant sraigtinius polius nelieka atliekų. 

Sraigtinių polių veikimo principas

Pirmiausia, apie patį sraigtinių polių veikimo principą – jis veikia taip pat kaip medvaržtis. Pasirinktas polis montuojamas sukimo būdu. Jis juda gilyn tankindamas gruntą – būtent todėl sraigtinis pamatas tvirtai įsispraudžia į gruntą ir jo neišjudina. Pasirinkus sraigtinius polius, grunto tvirtinimo darbus galite pamiršti – polius įsuksite į beveik bet kokį gruntą, jo nereikės papildomai tvirtinti. Sraigtiniams poliams nesusmukti padeda jų apvijos. Vertikali apkrova visame plote pasiskirsto per tris sluoksnius – apatinį bei viršutinį karkasą ir ant viršaus sumontuotas lentas. 

Žinoma, visada reikia atkreipti dėmesį į ką sukami sraigtiniai poliai. Kuo gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė pamatui smukti. Jei terasa nėra pakilusi – pakaks trumpesnių polių, tačiau jei gruntas yra biresnis (tarkime supiltinis, smėlis ar žvyras) – juos reikėtų rinktis ilgesnius, nuo 1085 mm. 

Kokias apkrovas gali atlaikyti sraigtiniai poliai?

Kalbant apie apie terasų apkrovas, kurios dažniausiai yra 15-20 kg/m2 montuojant iš pušies ir 20-25 kg/m2 montuojant iš maumedžio – poliai tokį svorį atlaiko užtikrintai. Įprastai sraigtiniai pamatai atlaiko 400 – 800 kg vertikalią apkrovą. Sukant polį į žemę, jį veikia trinties jėga ir daug laikymo taškų dėka nepertraukiamos apvijos. Dėl tos pačios apvijos, norint įstumti sraigtinį pamatą gilyn ir įveikti visus atramos taškus, reikia labai didelės jėgos. Spaudimo atveju, sraigtas nori suktis, bet būdamas sujungtas su statiniu suktis negali. Todėl sraigtinis pamatas gali išlaikyti dideles apkrovas pats nebūdamas labai masyvus, kitaip nei betoninis, kur kuo daugiau ploto yra veikiama trinties, ir dugnas turi atsiremti į kuo kietesnį gruntą apačioje dėl jo paties svorio. Sraigtiniai poliai gaminami iš S235 plieno klasės, jų sienelių storis 1,8 – 3,5 mm, karštai cinkuoti 60-80 µm pagal EU standartą EN ISO 1461 ir garantuoja 25 – 30 metų tarnavimo laiką.

Efektyvus ir ekonomiškas pamatų įrengimo būdas

Vienas pagrindinių pliusų montuojant sraigtinius polius ar įrengiant pagrindą terasai ant sraigtinių pamatų yra tai, jog galite tęsti statybos darbus tą pačią dieną, nieko nelaukiant, skirtingai nei įrengiant pamatus su betonu. Ypatingai šaltuoju periodu, kuomet jo stingimo laikas ypatingai pailgėja ir tenka ištęsti projekto planavimą. Tačiau dažnai sutinkama nuomonė, kad sraigtiniai pamatai neatlaikys lietuviško šalto oro sąlygų ir žiemos įšalas iškels polius.

Sezoniškumo įtaka sraigtinių polių montavimui

Lietuvoje sezoninis įšalas apima visą teritoriją, anksčiausiai jis susidaro spalį, o ilgiausiai išlieka iki gegužės pradžios.Temperatūrai nukritus iki minusinės, drėgnas gruntas sušąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir išplečia gruntą. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai – mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas.

Dirvožemio ypatumai

Giliausiai dirvožemis įšąla Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, taip pat Sūduvos aukštumoje, kur yra žemiausia žiemos oro temperatūra, vyrauja sausi smėlio dirvožemiai, o gruntiniai vandenys slūgso giliai. Vidutiniškai žiemą žemė įšąla iki 20 – 30 centimetrų, bet kai kuriais metais, priklausomai nuo šilumos apykaitos tarp dirvožemio ir atmosferos, įšalo gylis gali labai skirtis nuo vidutinio daugiamečio. Smėlio įšalas gali būti gilesnis – iki 1,20 m, o molio ar priemolio – iki 1,50 m. Įdomus faktas – didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė net 146 cm.

Šaltų žiemų tendencijos Lietuvoje

Stebint pastarųjų metų žiemos orų tendencijas aiškiai matome, kad šaltų žiemų trukmė trumpėja, žemė nebeįšala taip giliai. O jei tiksliau – analizuojant 2017-2020 metų gruodžio – vasario mėnesių duomenis, giliausias įšalas susidarė Šiaurės ir Pietų Lietuvoje 2018 metais ir svyravo tarp 20-41 cm. 2017 metais giliausias įšalas užfiksuotas Varėnos rajone – 6-12 cm, kur kituose Lietuvos regionuose tesiekė 1-4 cm gylį. 2018 metais šalyje užfiksuotas 10-17 cm gylio įšalas, o 2019 ir 2020 metais dirvožemiai daugelyje Lietuvos rajonų daugiausia įšalo iki 8-16 cm.

Be Betono patirtis

Esame terasų profesionalai ir dalyvavome daugybėje projektų. Kol kas neteko susidurti su išsikilotais pamatais, tiek betoniniais, tiek sraigtiniais dėl įšalo, kai jie teisingai įrengti – tai yra atsižvelgta į grunto ypatybes, aukštį virš žemės (iki konstrukcijos) ir apkrovas. Tad geriausia vadovautis praktika, remtis savo patirtimi ir pastarųjų metų sinoptikų statistika, o ir LRS STR byloja – lengvoms konstrukcijoms pamato gylį įrenkite 800-1200mm gylyje.